Aš rasiu raktą

Julija Stark – išvaizdi trisdešimtmetė per skruostą vingiuojančiu randu ir su lazdele rankose. Tarp žmonių nesijaučia saugiai, net atsitiktinis prisilietimas gali sukelti panikos priepuolį. Jautrumas aplinkai – vaikystės traumos palikimas. Ji moka pastebėti ir susieti iš pirmo žvilgsnio nederančias dėlionės detales. Todėl supratusi, kad kur kas geriau nei pareigūnai gali išnarplioti net painiausias bylas, metė nuobodų sekretorės darbą teisme ir įkūrė privatų detektyvų biurą.

Vieną dieną Julijos Stark detektyvų biuro duris Stokholme praveria nelauktas svečias. Peras Giunteris Motas – vienas iš miško pramonės imperijos paveldėtojų – visiškai sutrikęs. Vakar po įmonės valdybos posėdžio su jos nariais, artimaisiais, jis vakarieniavo giminės dvare. Kitą rytą savo telefone rado nuotrauką, kurioje įamžintas ant betoninių grindų surištomis rankomis sėdintis vyras su užmautu ant galvos maišu. Šis kruvinas. Kas nutiko tą naktį, Peras Giunteris neprisimena, nes ir vėl padaugino alkoholio.

Į Manheimo dvarą Švedijos šiaurėje Julija pasikviečia vykti buvusį vyrą Sidnį Mendelsoną. Ne tik todėl, kad jis patyręs policininkas. Ji vis dar tikisi, kad bendras darbas gali padėti vyrą susigrąžinti. Prie stalo jie sėda su tais, kurie čia lankėsi ir lemtingą dieną. Kiekvienas turi ką slėpti. Julija išklausys jų visų.